<\/p>\n
Prad\u017eioje buvo \u017dodis, Didysis sprogimas, pirmapradis Om. Did\u017eiojo sprogimo teorija teigia, kad fizin\u0117 Visata pasklido i\u0161 vieno, be galo kar\u0161to ir tankaus ta\u0161ko, “singuliarumo”, milijardus kart\u0173 ma\u017eesnio u\u017e adatos smaigal\u012f. Bet nepaai\u0161kina kaip ir kod\u0117l. Kuo dalykas paslaptingesnis, tuo suprantamesnis mums jis atrodo. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad ilgainiui gravitacija sustabdys Visatos pl\u0117tim\u0105si arba sutrauks j\u0105 atgal. Ta\u010diau i\u0161 Hablo teleskopo nuotrauk\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad Visata ple\u010diasi vis grei\u010diau. Po Did\u017eiojo sprogimo jos pl\u0117tra vis greit\u0117ja. Visatos mas\u0117 ka\u017ekod\u0117l yra didesn\u0117, negu man\u0117 fizikai. Mas\u0117s pertekli\u0173 fizikai ai\u0161kina tuo, kad tik 4% Visatos sudaro atomin\u0117 materija, tai, k\u0105 laikome normalia materija. 23% Visatos yra tamsioji materija, o 73% – tamsioji energija, tai, k\u0105 iki \u0161iol laik\u0117me tu\u0161\u010dia erdve. Tarsi po Visat\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161siraizg\u0119s nematomas nerv\u0173 tinklas, sujungiantis visk\u0105 \u012f viena.<\/p>\n
Senov\u0117s Vedos moko Nada Brahma’os. Visata – tai virpesys. Virpanti erdv\u0117 yra vis\u0173 dvasini\u0173 potyri\u0173 bei mokslo stebim\u0173 rei\u0161kini\u0173 pagrindas. Tai \u0161\u012f energijos lauk\u0105 \u0161ventieji, Budos, jogai, mistikai, \u0161ventikai, \u0161amanai ir ai\u0161kiaregiai mato \u012fsi\u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u012f savo vid\u0173. Jis vadinamas Aka\u0161a, pirmaprad\u017eiu Om, Indros brangakmeni\u0173 tinklu, sfer\u0173 muzika ir t\u016bkstan\u010diais kit\u0173 istorini\u0173 vard\u0173. Tai bendras vis\u0173 religij\u0173 pagrindas, jungtis tarp m\u016bs\u0173 vidinio ir i\u0161orinio pasaulio.<\/p>\n
Mahajanos budist\u0173 kosmologijos samprata nelabai skiriasi nuo \u0161iuolaikinio fizik\u0173 po\u017ei\u016brio. Indros brangakmeni\u0173 tinklas – tai metafora, vartojama senoviniame Ved\u0173 mokyme, nusakanti i\u0161 ko nuaustas Visatos audinys. Diev\u0173 valdovas Indra pagimd\u0117 saul\u0119 pu\u010dia v\u0117j\u0105 ir judina vanden\u012f. \u012esivaizduokite \u012f visas puses pasklidus\u012f voratinkl\u012f. Jis sudarytas i\u0161 rasos la\u0161eli\u0173, kiekviename la\u0161elyje atsispindi kiti la\u0161eliai, o kiekvieno la\u0161elio atspindyje v\u0117l atsispindi kiti la\u0161eliai. Visas voratinklis – atsikartojantys atspind\u017eiai, iki begalyb\u0117s. Indros voratinkl\u012f galima pavadinti Visatos holograma. Net ma\u017eiausiame jos \u0161viesos spindul\u0117lyje tiksliai u\u017ekoduota visumos strukt\u016bra.<\/p>\n
Serb\u0173-amerikie\u010di\u0173 mokslininkas Nikola Tesla vadinamas \u017emogumi, suk\u016brusiu XX am\u017ei\u0173. Tesla suk\u016br\u0117 kintamosios elektros srov\u0117s sistem\u0105 ir daugel\u012f kit\u0173 i\u0161radim\u0173, tapusi\u0173 m\u016bs\u0173 kasdienio gyvenimo dalimi. Dom\u0117damasis senosiomis Ved\u0173 tradicijomis, Tesla tur\u0117jo unikali\u0105 galimyb\u0119 pa\u017evelgti \u012f mokslo problemas ir per vakar\u0173, ir per ryt\u0173 pasaulio prizm\u0119. Kaip ir dauguma did\u017ei\u0173 mokslinink\u0173, Tesla tyr\u0117 i\u0161orinio pasaulio paslaptis, bet kartu gilinosi \u012f savo vidin\u012f pasaul\u012f. Tesla vartojo senov\u0117s jog\u0173 termin\u0105 Aka\u0161a vis\u0105 tikrov\u0119 persmelkian\u010diam eteriniam laukui nusakyti. Jis mok\u0117si pas jog\u0105 Svami Vivekanand\u0105, atne\u0161us\u012f \u012f Vakarus senov\u0117s jog\u0173 mokym\u0105. Pasak Ved\u0173 tradicijos, Aka\u0161a yra pati erdv\u0117; erdv\u0117, kuri\u0105 u\u017epildo kitos dalel\u0117s, egzistuojan\u010dios i\u0161vien su vibracija. \u0160ie du dalykai – nei\u0161skiriami. Aka\u0161a yra in, o Prana – jan.<\/p>\n
Suprasti Aka\u0161os, pirmin\u0117s med\u017eiagos, id\u0117j\u0105 gali pad\u0117ti \u0161iuolaikin\u0117 s\u0105voka “fraktalas”. D\u0117l skai\u010diavimo ma\u0161in\u0173 pa\u017eangos, nuo 1980-\u0173j\u0173 mokame sugeneruoti ir matemati\u0161kai atkurti gamtoje esan\u010dias strukt\u016bras. Fraktalo termin\u0105 1980 metais pasi\u016bl\u0117 matematikas Benua Mandelbrotas, tyrin\u0117j\u0119s nesud\u0117tingas matematines lygtis, kurias atkartojant sukuriama begalin\u0117 apibr\u0117\u017etose ribose kintan\u010di\u0173 matematini\u0173 ir geometrini\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0173 aib\u0117. Jos apribotos ir kartu – begalin\u0117s. Fraktalas – nat\u016brali geometrin\u0117 forma, kurios atskiri fragmentai pana\u0161\u016bs \u012f visum\u0105 ar jai tapat\u016bs, tarsi ma\u017eesn\u0117 visumos kopija. \u0160i savyb\u0117 vadinama “savipana\u0161umu”.<\/p>\n
Mandelbroto fraktalai vadinti Dievo nyk\u0161\u010dio antspaudu. Regite pa\u010dios gamtos sukurt\u0105 vaizd\u0105. Pasukta, Mandelbroto aib\u0117 pana\u0161i \u012f induist\u0173 dievyb\u0119 Bud\u0105. \u0160i fig\u016bra vadinama “Buddhabrot”. Patyrin\u0117j\u0119 senov\u0117s men\u0105 ir architekt\u016br\u0105 matome, kad gro\u017e\u012f ir \u0161ventum\u0105 \u017emon\u0117s nuo seno siejo su fraktal\u0173 ra\u0161tais. Jie be galo sud\u0117tingi, ta\u010diau i\u0161 kiekvienos j\u0173 dalies galima atkurti visum\u0105. Fraktalai privert\u0117 matematikus perm\u0105styti, kokia Visata yra ir kaip veikia. Kiekvieno smulkesnio lygmens strukt\u016bros skiriasi nuo stambesniojo. Nuo stambesni\u0173 detali\u0173 pereinant prie smulkesni\u0173, viskas kei\u010diasi ir kinta. \u0160is kitimas – tai kosmin\u0117 spiral\u0117, erdv\u0117laikyje slypintys d\u0117sningumai. Fraktalai – nat\u016braliai chaoti\u0161kos strukt\u016bros, juose yra ir tvarkos, ir “triuk\u0161mo”. Kai m\u016bs\u0173 protas pastebi ar atpa\u017e\u012fsta strukt\u016br\u0105, d\u0117mesys sutelkiamas \u012f j\u0105, tarsi tai b\u016bt\u0173 atskiras daiktas. Stengiam\u0117s atrasti mums gra\u017eias strukt\u016bras, bet kad i\u0161laikytume jas savo s\u0105mon\u0117je, tenka atmesti likusi\u0105 fraktalo dal\u012f. Bandyti suvokti fraktal\u0105 jutimais – tai j\u012f sukaustyti. Visatoje esanti energija yra neutrali, belaik\u0117 ir bet\u016br\u0117.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016brybingumas ir geb\u0117jimas atpa\u017einti strukt\u016bras leid\u017eia susieti mikropasaul\u012f su makropasauliu: begalin\u0119 bang\u0173 erdv\u0119 su ap\u010diuopiamu daikt\u0173 pasauliu. Steb\u0117jimas yra k\u016brybinis veiksmas, apribotas m\u0105stymo netobulumo. Suteikdami pavadinimus, vardus mes sukuriame daikt\u0173 iliuzij\u0105. Pasak filosofo Kierkegoro, “duodamas man vard\u0105 mane paneigi.” Pavadindamas mane vardu, atmeti visa, kuo dar gal\u0117\u010diau b\u016bti. Pavadindami dalel\u0119, prisegdami jai vard\u0105, u\u017edarome j\u0105 daikte, s\u0105vokoje, ta\u010diau taip pat j\u0105 sukuriame, apibr\u0117\u017eiame jos egzistavim\u0105. Svarbiausia m\u016bs\u0173 savyb\u0117 – k\u016brybi\u0161kumas. Su daikt\u0173 k\u016bryba atsiranda laikas, kuris sukuria daikti\u0161kumo iliuzij\u0105.<\/p>\n
Ein\u0161teinas pirmasis i\u0161 mokslinink\u0173 suprato, kad tai, k\u0105 manome esant tu\u0161tuma, n\u0117ra niekas: ji turi erdvei b\u016bdingas savybes ir (d\u0117l erdvi\u0161kos prigimties) – nei\u0161matuojam\u0105 kiek\u012f energijos. Pasak garsaus fiziko Ri\u010dardo Feinmano, “viename erdv\u0117s kubiniame metre esan\u010dios energijos u\u017etekt\u0173 viso pasaulio vandenynams u\u017evirti.” Patyr\u0119 medituotojai \u017eino, kad did\u017eiausia j\u0117ga slypi ramyb\u0117s b\u016bsenoje. Buda pirminei med\u017eiagai naudojo kit\u0105 s\u0105vok\u0105: kalapas – smulkios dalel\u0117s ar bangel\u0117s, atsirandan\u010dios ir dingstan\u010dios trilijonus kart\u0173 per sekund\u0119. Tarsi tikrov\u0117 b\u016bt\u0173 kadr\u0173 seka holografinio kino aparate. Kadrai taip greitai kei\u010diasi, kad sukuria t\u0119stinumo iliuzij\u0105. Kai tik s\u0105mon\u0117 visai nurimsta, suprantame, kad tai iliuzija, nes pati s\u0105mon\u0117 j\u0105 ir kuria.<\/p>\n
Senosiose Ryt\u0173 tradicijose jau prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u017emon\u0117s suprato, kad viskas yra virp\u0117jimas. “Nada Brahma” – skambanti Visata. “Nada” rei\u0161kia gars\u0105 arba virp\u0117jim\u0105, o “Brahma” – tai Dievo vardas. Brahma tuo pa\u010diu metu YRA IR k\u016brinija, IR k\u016br\u0117jas. Menininkas ir menas neatskiriami. Upani\u0161adose, vienuose seniausi\u0173 senov\u0117s Indijos ra\u0161t\u0173, sakoma: “ant lotoso s\u0117dintis Brahma, k\u016br\u0117jas, atmerkia akis ir randasi pasaulis. Brahma u\u017emerkia akis ir pasaulis pradingsta.” Senov\u0117s mistikai, jogai ir \u017eyniai tvirtino, kad pa\u010diose s\u0105mon\u0117s i\u0161takose yra laukas. Aka\u0161os laukas ar Aka\u0161os \u017einios, kuriuose sud\u0117ta visa praeitis, patirtis, dabartis ir ateitis, egzistuoja dabar ir per am\u017eius. B\u016btent \u0161is laukas ar matrica yra visko prad\u017eia. Pradedant elementariosiomis dalel\u0117mis, baigiant galaktikomis, \u017evaig\u017ed\u0117mis, planetomis ir viskuo, kas gyva. Mes niekada nematome visumos, nes ji sudaryta i\u0161 virpan\u010di\u0173 sluoksni\u0173 ir nuolatos kinta, mainosi informacija su Aka\u0161a.<\/p>\n
Medis sugeria saul\u0119, deguon\u012f, liet\u0173, \u017eem\u0117s syvus. Energijos pasaulis pulsuoja pl\u016bsdamas \u012f to, k\u0105 vadiname med\u017eiu, vid\u0173 bei i\u0161 jo. Kai protas nurimsta, pamatome tikrov\u0119, kokia ji yra. Vis\u0105 i\u0161 karto. Medis, dangus, \u017eem\u0117, lietus ir \u017evaig\u017ed\u0117s – neperskiriami. Gyvyb\u0117 ir mirtis, a\u0161 ir kiti – neperskiriami. Kaip neperskiriami yra kalnai ir sl\u0117niai. Amerikos ind\u0117n\u0173 ir kitose senosiose tradicijose mokoma, kad kiekvienas daiktas turi savo dvasi\u0105, kitaip tariant, viskas kyla i\u0161 to paties virpan\u010dio \u0161altinio. Yra viena s\u0105mon\u0117, vienas laukas, viena j\u0117ga, veikianti per visk\u0105. \u0160is laukas veikia ne aplink mus, jis veikia PER mus ir veikia m\u016bs\u0173 vardu.<\/p>\n
Visatoje mes esame jie. Esame akys, kuriomis k\u016brinija mato save. Pabud\u0119 i\u0161 sapno \u017einome, kad viskas, k\u0105 sapnavome, buvome mes. Mes j\u012f k\u016br\u0117me. Vadinamajame realiame gyvenime – taip pat. Kiekvienas ir viskas esame mes patys. Ta pati s\u0105mon\u0117 \u017evelgia pro kiekvien\u0105 ak\u012f slypi po kiekvienu akmeniu, kiekvienoje dalel\u0117je.<\/p>\n
Europos branduolini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 organizacijoje (CERN) dirbantys \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 mokslininkai bando aptikti tok\u012f, visk\u0105 apjungiant\u012f lauk\u0105. Ta\u010diau jo ie\u0161koma ne vidiniame, o i\u0161oriniame, fiziniame pasaulyje. CERN laboratorijos \u017denevoje darbuotojai paskelb\u0117 aptik\u0119 Dievi\u0161k\u0105j\u0105 dalel\u0119 – Higso bozon\u0105. Higso bozono tyrimai moksli\u0161kai patvirtino, kad tu\u0161\u010dia erdv\u0117 pripildyta nematomos energijos. Didysis CERN hadron\u0173 prie\u0161prie\u0161ini\u0173 sraut\u0173 greitintuvas – tai 26,659 km ilgio tunelio \u017eiedas, kuriame prie\u0161ingomis kryptimis \u012fsukti elementari\u0173j\u0173 daleli\u0173 pluo\u0161tai susiduria l\u0117kdami grei\u010diu, artimu \u0161viesos grei\u010diui. Mokslininkai stebi, kas vyksta toki\u0173 susid\u016brim\u0173 metu. \u012eprastinis modelis negali paai\u0161kinti, i\u0161 kur atsiranda daleli\u0173 mas\u0117. Atrodo, kad viskas sudaryta i\u0161 virpesi\u0173, ta\u010diau n\u0117ra to, kuris virpa.<\/p>\n
Tarsi koks nematomas \u0161ok\u0117jas slapta \u0161okt\u0173 Visatos \u0161ok\u012f. Visi kiti \u0161ok\u0117jai visuomet \u0161oka aplink \u0161i\u0105 paslapting\u0105 fig\u016br\u0105. Mes regime \u0161okio pie\u0161in\u012f, bet paties \u0161ok\u0117jo dar nesame mat\u0119. Vadinamoji “Dievi\u0161koji dalel\u0117”, pirmin\u0117s Visatos med\u017eiagos d\u0117muo, egzistuojan\u010dios materijos pagrindas, tur\u0117t\u0173 paai\u0161kinti i\u0161 kur atsiranda Visatos pl\u0117timuisi reikalinga mas\u0117 ir energija. Ta\u010diau Higso bozono atradimas ne tik nepaai\u0161kino Visatos prigimties, bet ir parod\u0117, kad Visata dar paslaptingesn\u0117, nei gal\u0117jome \u012fsivaizduoti. Mokslas art\u0117ja prie s\u0105mon\u0119 ir materij\u0105 skirian\u010dios ribos. Akis, kuria stebime pirmaprad\u012f lauk\u0105, ir akis, kuria laukas stebi mus, yra viena ir tas pat.<\/p>\n
\u0160viesus vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas Volfgangas fon G\u0117t\u0117 ra\u0161\u0117: “banga – tai pirmapradis rei\u0161kinys, dav\u0119s prad\u017ei\u0105 pasauliui. ” Garso bang\u0173 regimosios i\u0161rai\u0161kos tyrimai vadinami kimatika. Pavadinimas kilo i\u0161 graik\u0173 kalbos \u017eod\u017eio “kyma”, rei\u0161kian\u010dio bang\u0105 arba si\u016bbavim\u0105. Vienas pirm\u0173j\u0173 Vakar\u0173 mokslinink\u0173, rimtai tyrin\u0117jusi\u0173 bang\u0173 rei\u0161kin\u012f, buvo Ernstas Chladni, XVIII a. gyven\u0119s vokie\u010di\u0173 fizikas ir muzikantas. Chladni atrado, kad sm\u0117liu apibertas metalo plok\u0161teles virpinant smuiko stryku, sm\u0117lyje susidaro tam tikri ra\u0161tai. Skirtingo da\u017enio virpesiai suformuoja skirtingus ornamentus. Chladni sudar\u0117 toki\u0173 ornament\u0173, vadinam\u0173 Chladni fig\u016bromis, katalog\u0105. Dauguma \u0161i\u0173 ra\u0161t\u0173 aptinkami gamtos pasaulyje. Pavyzd\u017eiui, v\u0117\u017elio \u0161arvas arba leopardo kailio d\u0117m\u0117s. Chladni fig\u016br\u0173 ar kimatini\u0173 ra\u0161t\u0173 tyrim\u0105 atlieka presti\u017eini\u0173 muzikos instrument\u0173 gamintojai, tikrindami gamini\u0173 akustines savybes.<\/p>\n
1960-iais Chladni tyrimus prat\u0119s\u0117 Hansas D\u017eenis. Jis naudojo \u012fvairius skys\u010dius ir elektroninius stiprintuvus skirtingo da\u017enio garsams generuoti ir pasi\u016bl\u0117 “kimatikos” termin\u0105. Sinusoidi\u0161kai virpinant vandens duben\u012f vandens pavir\u0161iuje susidaro bang\u0173 ra\u0161tai. Kei\u010diant bangos ilg\u012f raibuli\u0173 forma kei\u010diasi. Kuo da\u017enis auk\u0161tesnis, tuo sud\u0117tingesnis ra\u0161tas. \u0160ios formos atkartojamos, jos n\u0117ra atsitiktin\u0117s. Jas stebint, ilgainiui ai\u0161k\u0117ja, kaip virpesiai formuoja materij\u0105, pradedant paprastomis bangomis, baigiant sud\u0117tingomis formomis. \u0160ie vandens raibuliai pana\u0161\u016bs \u012f saul\u0117gr\u0105\u017eos \u017eiedo ra\u0161t\u0105. Pakeit\u0119 bangos ilg\u012f gauname kitok\u012f ornament\u0105. Vanduo – labai paslaptinga med\u017eiaga. Jis labai jautrus. Tai yra, reaguoja \u012f virpesius ir juos perduoda. B\u016bdamas jautrus, imlus ir laidus virpesiams, vanduo reaguoja \u012f \u012fvairiausias garso bangas. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 mas\u0117s sudaro vandens ir \u017eem\u0117s pradai. Nesunku \u012fsitikinti, kad paprasti virpesiai vandenyje sukuria pa\u017e\u012fstamas gamtos formas, bet i\u0161tirpd\u017eius jame kiet\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 ir sustiprinus virpesius viskas tampa dar \u012fdomiau. \u012e vanden\u012f \u012fb\u0117r\u0119 kukur\u016bz\u0173 krakmolo matome sud\u0117tingesn\u012f rei\u0161kin\u012f. Galb\u016bt gyv\u0105 organizm\u0105 primenan\u010diame virpesi\u0173 sukeltame krakmolingos mas\u0117s jud\u0117jime galima \u012f\u017evelgti pa\u010dios gyvyb\u0117s atsiradimo principus<\/p>\n
Kiekviena did\u017eioji religija Visatos jud\u0117jimo principus nusako \u017eod\u017eiais, atspindin\u010diais to meto pasaulio supratim\u0105. Did\u017eiausi\u0105 imperij\u0105 ikikolumbin\u0117je Amerikoje suk\u016br\u0119 Inkai \u017emogaus k\u016bn\u0105 vadino “alpa camasca”, tai rei\u0161kia “judanti \u017eem\u0117”. Mistiniame \u017eyd\u0173 mokyme Kabaloje kalbama apie \u0161vent\u0105j\u012f Dievo vard\u0105. Vard\u0105, kurio negalima i\u0161tarti. Nes \u0161is vardas – visk\u0105 persmelkiantis virpesys. Kitaip tariant – visa materija. Visa yra \u0161ventasis \u017eodis.<\/p>\n
Tetraedras – tai papras\u010diausia galima trimat\u0117 fig\u016bra. Egzistavimui fizin\u0117je erdv\u0117je reikia bent keturi\u0173 ta\u0161k\u0173. Trikamp\u0117 strukt\u016bra – vienintel\u0117 gamtoje stabilum\u0105 savaime i\u0161laikanti forma. Senajame Testamente Dievo apsirei\u0161kimui apra\u0161yti da\u017enai naudojamas \u017eodis “tetragramatonas”. Jis nusako Dievo \u017eod\u012f, Dievo vard\u0105, Logos’\u0105 – pirmaprad\u012f \u017eod\u012f. Senosios civilizacijos \u017einojo, kad Visatos pagrind\u0105 sudaro tetraedro formos fig\u016bra. Per \u0161i\u0105 form\u0105 rei\u0161kiasi pusiausvyr\u0105 palaikyti siekian\u010dios gamtos j\u0117gos – \u0160iva. Dar gamtoje veikia poky\u010dius skatinan\u010dios j\u0117gos – \u0160akti.<\/p>\n
Biblijoje, Evangelija pagal Jon\u0105 prasideda: “prad\u017eioje buvo \u017eodis”, bet originalo tekste naudojamas terminas “Logos”. Graik\u0173 filosofas Herakleitas, gyven\u0119s apie 500 met\u0173 prie\u0161 Krist\u0173, Logos’\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip i\u0161 esm\u0117s nepa\u017ein\u0173 dalyk\u0105. Vis\u0173 pasikartojim\u0173, form\u0173 ir ra\u0161t\u0173 \u0161altin\u012f. Herakleitu sek\u0119 Stoik\u0173 filosofai Logos’u vadino po vis\u0105 Visat\u0105 pasklidus\u012f dievi\u0161k\u0105 gyvyb\u0117s \u0161altin\u012f. Sufizme Logos’as yra visur ir visame kame. Tai yra TAl, kas neapreik\u0161ta padaro apreik\u0161ta. Induizme \u0160iva Nataraja pa\u017eod\u017eiui rei\u0161kia “\u0161okio vie\u0161pats”. Visas kosmosas \u0161oka pagal \u0160ivos b\u016bgn\u0105. Visa kas u\u017elieta ir \u012fkv\u0117pta pulsavimo. Pasaulis vystosi ir kei\u010diasi tiktai tol, kol \u0160iva \u0161oka, o jam sustojus – v\u0117l subyra \u012f niek\u0105. Jei \u0160iva simbolizuoja m\u016bs\u0173 stebin\u010di\u0105j\u0105 s\u0105mon\u0119, tai \u0160akti yra pasaul\u012f sudaranti med\u017eiaga. Kol \u0160iva medituoja ramyb\u0117je, \u0160akti j\u012f ragina \u0161okti. Kaip in ir jan, \u0161okis ir \u0161ok\u0117jas yra viena. Logos’as taip pat rei\u0161kia ir neslepiam\u0105 ties\u0105. Kas pa\u017e\u012fsta Logos’\u0105, tas \u017eino ties\u0105.<\/p>\n
\u017dmoni\u0173 pasaulyje yra daugyb\u0117 pasl\u0117pt\u0173 lygmen\u0173, nes Aka\u0161a rei\u0161kiasi sud\u0117tingomis formomis, slepian\u010diomis \u0161altin\u012f nuo paties sav\u0119s. Tarsi dievi\u0161kame sl\u0117pyni\u0173 \u017eaidime t\u016bkstan\u010dius met\u0173 sl\u0117pdamiesi, visi\u0161kai pamir\u0161ome, kad \u017eaid\u017eiame. Ka\u017ekaip pamir\u0161ome, kad yra k\u0105 atrasti. Budizmas moko patirti Logos’\u0105, viduje esant\u012f ir nuolat kintant\u012f lauk\u0105, tiesiogiai, per meditacij\u0105. Steb\u0117dami savo vidin\u012f pasaul\u012f, vis labiau sutelkdami d\u0117mes\u012f pajuntame vis subtilesnius jausmus bei energijas. Tiesioginis jausm\u0173 kintamumo ir nepastovumo (anika) suvokimas i\u0161laisvina nuo prisiri\u0161imo prie laikin\u0173 i\u0161or\u0117s pasaulio form\u0173. Suprat\u0119, kad egzistuoja vienas virpantis laukas, bendras vis\u0173 religij\u0173 pagrindas nejau ir toliau sakysime: “mano religija”, “tai mano pirmapradis Om”, “mano kvantinis laukas”?<\/p>\n
Tikroji m\u016bs\u0173 pasaulio problema n\u0117ra socialin\u0117, politin\u0117 ar ekonomin\u0117. M\u016bs\u0173 problema – tai s\u0105mon\u0117s problema, negeb\u0117jimas tiesiogiai suvokti savo prigimties. Negeb\u0117jimas \u0161ios prigimties \u012f\u017evelgti kitose b\u016btyb\u0117se, visame mus supan\u010diame pasaulyje. Budizme \u017emogus su pabudusia Budos prigimtimi vadinamas “Bodisatva”. Bodisatva \u017ead\u0117jo pad\u0117ti pabusti kiekvienai b\u016btybei Visatoje ir suprasti, kad t\u0117ra viena, bendra s\u0105mon\u0117. Nor\u0117dami pa\u017eadinti savo tikr\u0105j\u0105 prigimt\u012f, turime pa\u017eadinti visus. “Visatoje yra daugyb\u0117 jau\u010dian\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173, a\u0161 pad\u0117siu jiems visiems pabusti. Mano ydoms n\u0117ra galo, a\u0161 visas jas \u012fveiksiu. Darma – nepa\u017eini. A\u0161 j\u0105 pa\u017einsiu. Pabudimas – nepasiekiamas. A\u0161 j\u012f pasieksiu.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vaizdo \u012fra\u0161\u0173 transkripcija 1 dalis: Aka\u0161a Prad\u017eioje buvo \u017dodis, Didysis sprogimas, pirmapradis Om. Did\u017eiojo sprogimo teorija teigia, kad fizin\u0117 Visata pasklido i\u0161 vieno, be galo kar\u0161to ir tankaus ta\u0161ko, “singuliarumo”, milijardus kart\u0173 ma\u017eesnio u\u017e adatos smaigal\u012f. Bet nepaai\u0161kina kaip ir kod\u0117l. Kuo dalykas paslaptingesnis, tuo suprantamesnis mums jis atrodo. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad ilgainiui gravitacija […]<\/p>\n","protected":false},"featured_media":14238,"menu_order":0,"template":"","transcript-language":[61],"class_list":["post-9496","awaken-transcript","type-awaken-transcript","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","transcript-language-lithuanian-transcriptions"],"acf":[],"taxonomy_info":{"transcript-language":[{"value":61,"label":"Lithuanian"}]},"featured_image_src_large":["https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-content\/uploads\/sites\/39\/2020\/06\/Akasha.jpg",568,568,false],"author_info":[],"comment_info":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/awaken-transcript\/9496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/awaken-transcript"}],"about":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/awaken-transcript"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14238"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"transcript-language","embeddable":true,"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/transcript-language?post=9496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}