<\/p>\n
Gyvenimas, laisv\u0117 ir laim\u0117s siekimas. Gyvename laim\u0117s ie\u0161kodami i\u0161or\u0117je, tarsi laim\u0117 b\u016bt\u0173 koks daiktas. Tapome savo to\u0161kim\u0173 ir geism\u0173 vergais. Laim\u0117s ne\u012fmanoma rasti ar nusipirkti kaip pigaus kostiumo. Tai Maja, iliuzija, begalinis form\u0173 \u017eaismas.<\/p>\n
Budizmo mokyme Samsara, t.y. nesibaigintis kan\u010dios ratas, i\u0161lieka d\u0117l to, kad trok\u0161tame malonumo ir vengiame skausmo. Froidas tai vadino “malonumo principu”. Visk\u0105 darome d\u0117l malonumo, kad gautume tai, ko norime, arba pa\u0161alintume tai, ko nenorime, nepageidaujame. Taip elgiasi net patys papras\u010diausi organizmai, pvz. klumpel\u0117. Tai vadinama atsaku \u012f dirgikl\u012f. Kitaip negu klumpel\u0117s, \u017emogus turi daugiau galimybi\u0173. Mes galime galvoti, o tai ir yra problemos esm\u0117. B\u016btent galvojimas apie tai, ko trok\u0161tame tapo nevaldomas. \u0160iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s dilema yra ta, kad bandome suvokti pasaul\u012f vadovaudamiesi ne pirmaprade vidine s\u0105mone, o moksli\u0161kai, protu matuodami ir r\u016b\u0161iuodami tai, k\u0105 suvokiame kaip i\u0161orin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n
O m\u0105stant kyla dar daugiau min\u010di\u0173 ir klausim\u0173. Siekiame pa\u017einti esmines pasaul\u012f kurian\u010dias ir jo raidos krypt\u012f lemian\u010dias j\u0117gas. Ta\u010diau j\u0173 ie\u0161kome i\u0161or\u0117je, u\u017euot suvok\u0119 jas kaip gyvast\u012f, slypin\u010di\u0105 pa\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 prigimtyje. Grasus psichiatras Karlas Jungas sak\u0117: “kas \u017ei\u016bri i\u0161or\u0117n – sapnuoja, kas \u017evelgia vidun – pabunda.” Nor\u0117ti pabusti, b\u016bti laimingam – nieko bloga. Bet klaidinga ie\u0161koti laim\u0117s i\u0161or\u0117je, nes j\u0105 galima rasti tik viduje.<\/p>\n
2010 m. rugpj\u016b\u010dio 4 d. Kalifornijoje \u0161alia Taho e\u017eero vykusioje Techonomijos konferencijoje Google generalinis direktorius Erikas \u0160mitas pamin\u0117jo stulbinant\u012f fakt\u0105. Pasak jo, per dvi dienas \u017emon\u0117s sukuria tiek informacijos, kiek buvo sukurta nuo civilizacijos au\u0161ros iki 2003-i\u0173j\u0173. Tai ma\u017edaug 5 eksabaitai duomen\u0173. Per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105 dar niekad nebuvo \u0161itiek m\u0105stoma ir niekad nebuvo tokios sumai\u0161ties visoje planetoje. Nejaugi spr\u0119sdami vien\u0105 problem\u0105, kas kart\u0105 sukuriame dvi naujas? Kas i\u0161 viso \u0161io m\u0105stymo, jeigu jis nepadaro m\u016bs\u0173 laimingesni\u0173? Ar d\u0117l to, kad mastome, esame laimingesni? Ramesni? D\u017eiaugsmingesni? Ar m\u0105stymas kaip tik mus apriboja, atitolina nuo gilesn\u0117s ir prasmingesn\u0117s gyvenimo patirties? M\u0105stymas, veiksmas ir darbas tur\u0117t\u0173 der\u0117ti su b\u016btimi. Juk esame \u017emogi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s, ne \u017emogi\u0161kieji veik\u0117jai.<\/p>\n
Norime poky\u010di\u0173, bet kartu ir stabilumo. \u0160irdimi atitr\u016bkome nuo gyvenimo spiral\u0117s, kitimo d\u0117sningum\u0173, o m\u016bs\u0173 m\u0105stantis protas ragina siekti stabilumo, saugumo. Jutimai prislopsta. Apimti liguisto \u017eavesio, stebime \u017eudynes, cunamius, \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus ir karus. Nuolatos stengiam\u0117s \u012fdarbinti savo prot\u0105, u\u017epildyti j\u012f informacija. TV programos transliuojamos per kiekvien\u0105 galim\u0105 \u012frengin\u012f. \u017daidimai ir galvos\u016bkiai. Informacin\u0117s \u017einut\u0117s. Ir visokiausi menkniekiai. Leidom\u0117s u\u017eburiami nesibaigian\u010dio nauj\u0173 vaizd\u0173, naujos informacijos srauto, nauj\u0173 b\u016bd\u0173 dirginti ir slopinti m\u016bs\u0173 jusles. Nurim\u0119 ir sutelk\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f savo vid\u0173, kartais i\u0161girstame \u0161ird\u012f sakant, kad gyvenimas – \u0161is tas daugiau negu dabartin\u0117 m\u016bs\u0173 tikrov\u0117 ir kad gyvename god\u017ei\u0173 \u0161m\u0117kl\u0173 pasaulyje – nuolat trok\u0161dami ir vis nepatenkinti. Suk\u016br\u0117me per planet\u0105 lekiant\u012f informacijos viesul\u0105, kad vieni kitus skatintume dar daugiau m\u0105styti, kurti daugiau id\u0117j\u0173, kaip pad\u0117ti pasauliui, kaip spr\u0119sti problemas, kurias ir suk\u016br\u0117 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 protas. Tai m\u0105stymas suk\u016br\u0117 vis\u0105 \u0161it\u0105 sumai\u0161t\u012f, kurioje gyvename. Skelbiame karus ligoms, prie\u0161ams ir problemoms.<\/p>\n
\u010cia ir paradoksas: tai, kam prie\u0161inam\u0117s – i\u0161lieka. Kuo smarkiau kam nors prie\u0161inam\u0117s, tuo labiau tai stipr\u0117ja. Tarsi treniruotume raumen\u012f, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik stipriname tai, ko norime atsikratyti. Taigi, kuo pakeisti m\u0105stym\u0105? Ar yra kita priemon\u0117, galinti pad\u0117ti \u017emon\u0117ms gyvuoti \u0161ioje planetoje? Jau kelis \u0161imtme\u010dius Vakar\u0173 pasaulio \u017emon\u0117s tyrin\u0117ja i\u0161or\u0117s pasaul\u012f apie j\u012f m\u0105stydami ir analizuodami. O senosiose kult\u016brose sukurta ne ma\u017eiau \u012fmantri\u0173 b\u016bd\u0173 vidinei erdvei pa\u017einti. Ry\u0161io su vidiniu pasauliu praradimas kaip tik ir pa\u017eeid\u0117 m\u016bs\u0173 planetos pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Senovin\u012f priesak\u0105 “pa\u017eink save” pakeit\u0117 tro\u0161kimas patirti i\u0161orin\u012f form\u0173 pasaul\u012f. Ta\u010diau norint atsakyti \u012f klausim\u0105 “kas a\u0161 esu?” nepakanka persakyti, kas para\u0161yta ant vizitin\u0117s kortel\u0117s. Budizme \u017emogus n\u0117ra savo s\u0105mon\u0117s turinys. Jis n\u0117ra vien min\u010di\u0173 rinkinys, nes u\u017e min\u010di\u0173 yra tas, kuris tas mintis stebi. Priesakas “pa\u017eink save” – tai Dzeno koanas, nei\u0161sprend\u017eiamas klausimas. Bandydamas rasti atsakym\u0105, protas gal\u0173 gale pavargsta. Lyg \u0161uo besivaikantis savo uodeg\u0105, tai ego tapatyb\u0117 siekia rasti atsakym\u0105, tiksl\u0105. Tam, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esame, atsakymas nereikalingas, nes visus klausimus kelia ego, protas. O mes nesame protas. Tiesai pa\u017einti reikia ne daugiau atsakym\u0173, o ma\u017eiau klausim\u0173. Josephas Campbellas sak\u0117: “Manau, \u017emon\u0117s ie\u0161ko ne gyvenimo prasm\u0117s, o jausmo, kad yra gyvi.”<\/p>\n
Kai Budos paklaus\u0117, “kas tu esi?”, jis atsak\u0117 paprastai: “A\u0161 esu pabud\u0119s.” K\u0105 rei\u0161kia b\u016bti pabudusiam? To Buda ai\u0161kiai nepasako, nes kiekvieno \u017emogaus gyvenimas pra\u017eysta savitai. Ta\u010diau vien\u0105 dalyk\u0105 jis atskleid\u017eia: tai – kan\u010dios pabaiga. Kiekviena did\u017eioji religija pabudimo b\u016bsen\u0105 vadina savaip: Dangus, Nirvana, Mok\u0161a. T\u0117km\u0117s prigim\u010diai pa\u017einti tereikia nuraminti prot\u0105. Kai tik jis nutils, viskas nutiks savaime. Toje ramyb\u0117je vidin\u0117s energijos pabunda ir ima veikti be joki\u0173 valios pastang\u0173. Pasak daoist\u0173, “\u010ci seka paskui s\u0105mon\u0119.” Nurim\u0119s, \u017emogus ima jausti augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 i\u0161mint\u012f. Ramyb\u0117 \u0161nab\u017eda sapnuose, o \u017emogus i\u0161moksta subtili\u0173 b\u016bd\u0173 tuos sapnus paversti tikrove. Dao De \u010cing toks gyvenimo b\u016bdas vadinamas “vei vu vei” – “Darymas, nedarymas.”<\/p>\n
Buda kalb\u0117jo apie “vidurin\u012fj\u012f keli\u0105”: keli\u0105, vedant\u012f \u012f nu\u0161vitim\u0105. Aristotelis kalb\u0117jo apie aukso vidur\u012f – pusiausvyr\u0105 tarp dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173, gro\u017eio s\u0105lyg\u0105. Kai stengiamasi nei per daug, nei per ma\u017eai. Tobula in ir jan pusiausvyra. Vedantos mokyme apie Maj\u0105 arba iliuzij\u0105 teigiama, kad mes patiriame ne pa\u010di\u0105 aplink\u0105, o min\u010di\u0173 sukurt\u0105 jos atspind\u012f. \u017dinoma, mintys teikia galimyb\u0119 savaip patirti vibruojant\u012f pasaul\u012f, bet i\u0161oriniai veiksniai netur\u0117t\u0173 trikdyti vidin\u0117s m\u016bs\u0173 ramyb\u0117s. Nuomon\u0117, kad i\u0161orinis pasaulis nepriklauso nuo steb\u0117tojo yra mokslo pagrindas. Bet jusl\u0117s mums teikia tik netiesiogin\u0119 informacij\u0105. M\u016bs\u0173 \u012fsivaizdavimas apie \u0161\u012f proto kuriam\u0105 fizin\u012f pasaul\u012f paremtas jusli\u0173 perfiltruota informacija, tod\u0117l visada netobulas. U\u017e vis\u0173 jusli\u0173 slypi vienas vibruojantis laukas. Kartais \u017emon\u0117s, kuriems pasirei\u0161kia “sinestezija”, \u0161\u012f vibruojant\u012f lauk\u0105 patiria visai kitaip. Sinestetikai gali reg\u0117ti garsus kaip spalvas ar formas, vienas poj\u016btis jiems sukelia papildom\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Sinestezija vadinama poj\u016b\u010di\u0173 sintez\u0117, j\u0173 susiliejimas. \u010cakros ir jusl\u0117s – tarsi prizm\u0117, filtruojanti vibruojan\u010di\u0105 visum\u0105. Visi daiktai Visatoje vibruoja, tik j\u0173 vibracij\u0173 da\u017enis skiriasi.<\/p>\n
Horo ak\u012f sudaro \u0161e\u0161i simboliai, kiekvienas j\u0173 rei\u0161kia vien\u0105 i\u0161 poj\u016b\u010di\u0173. Kaip ir senajame Ved\u0173 mokyme, mintis laikoma poj\u016b\u010diu. Mintys kyla kartu su k\u016bno patiriamasis poj\u016b\u010diais. Visi jie kyla i\u0161 to paties virpan\u010dio \u0161altinio. M\u0105stymas t\u0117ra \u012frankis. Vienas \u0161e\u0161i\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Ta\u010diau mes j\u012f taip i\u0161auk\u0161tinome, kad \u0117m\u0117me tapatintis su savo mintimis. Tai, kad m\u0105stymo nelaikome vienu i\u0161 poj\u016b\u010di\u0173, labai reik\u0161minga. Mes tiek pasin\u0117r\u0119 \u012f m\u0105stym\u0105, kad kalb\u0117ti apie j\u012f kaip apie poj\u016bt\u012f b\u016bt\u0173 tas pats, kaip \u017euviai ai\u0161kinti apie vanden\u012f. Vaden\u012f? Kok\u012f vanden\u012f? Upani\u0161adose para\u0161yta: Ne tai, k\u0105 akys regi, o tai, d\u0117ka ko akys regi. Pa\u017eink tai, kad b\u016btum Brahma am\u017einuoju, o ne tuo, kur\u012f garbina \u017emon\u0117s. Ne tai, k\u0105 ausys girdi, o tai, d\u0117ka ko ausys girdi. Pa\u017eink tai, kad b\u016btum Brahma am\u017einuoju, o ne tuo, kur\u012f garbina \u017emon\u0117s. Ne tai, kas \u017eod\u017eiais apsakoma, o tai, d\u0117ka ko \u017eod\u017eiais apsakoma. Pa\u017eink tai, kad b\u016btum Brahma am\u017einuoju, o ne tuo, kur\u012f garbina \u017emon\u0117s. Ne tai, k\u0105 protas sugalvoja, o tai, d\u0117ka ko protas sugalvoja. Pa\u017eink tai, kad b\u016btum Brahma am\u017einuoju, o ne tuo, kur\u012f garbina \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f \u012fvyko did\u017eiul\u0117 smegen\u0173 tyrim\u0173 pa\u017eanga. Mokslininkai atrado neuroplasti\u0161kum\u0105. \u0160is terminas susij\u0119s su id\u0117ja, kad, kei\u010diantis m\u0105stymui, kinta ir fizin\u0117s jungtys smegenyse. Kanadie\u010di\u0173 psichologo Donaldo Hebbo \u017eod\u017eiais, “drauge suaktyvinti neuronai tarpusavyje susijungia.” Daugiausia neuron\u0173 jungtys susidaro tada, kai \u017emogus \u012f k\u0105 nors sutelk\u0119s d\u0117mes\u012f. Tai rei\u0161kia, kad turime galimyb\u0119 d\u0117mesiu valdyti subjektyv\u0173 tikrov\u0117s patyrim\u0105. Kitaip tariant, jei m\u016bs\u0173 mintys persmelktos baim\u0117s, r\u016bpes\u010dio, nerimo ir negatyvumo, tai smegenyse susikuria tokioms mintims tinkamas neuron\u0173 tinklas. O jei mintis pripildome meil\u0117s, u\u017euojautos, d\u0117kingumo ir d\u017eiaugsmo, susikuria neuron\u0173 tinklas, kuris padeda atitinkamai patir\u010diai kartotis. Bet kaip tai pasiekti, kai aplinkui mus tiek smurto ir kan\u010dios? Ar tai n\u0117ra saviapgaul\u0117, tik\u0117jimas tuo, ko trok\u0161tame? Neuroplasti\u0161kumas – ne tas pat, kas “naujojo am\u017eiaus” nuostata, kad savo tikrov\u0119 galime kurti pozityviu m\u0105stymu. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis pana\u0161esnis \u012f tai, ko prie\u0161 2500 met\u0173 mok\u0117 Buda.<\/p>\n
Vipasanos meditacija gali b\u016bti pavadinta s\u0105moningu neuroplasti\u0161kumu. Per meditacij\u0105 tikrov\u0117 priimama tokia, kokia ji yra I\u0160 TIKR\u0172J\u0172. Ta\u010diau tai suvokiama pamatiniu jutim\u0173 lygmeniu, vibracij\u0173 ar energij\u0173 lygmeniu, be jokio i\u0161ankstinio nusistatymo ar min\u010di\u0173 \u012ftakos. Ilg\u0105 laik\u0105 sutelkus d\u0117mes\u012f \u012f pat\u012f s\u0105mon\u0117s pagrind\u0105, sukuriamas visai kitokiam tikrov\u0117s suvokimui tinkamas neuron\u0173 tinklas. M\u016bs\u0173 gyvenime \u0161is procesas da\u017eniausiai vyksta atbulai. M\u016bs\u0173 neuron\u0173 tinklas nuolatos priklauso nuo to, kaip suvokiame i\u0161orin\u012f pasaul\u012f, nors m\u016bs\u0173 dvasin\u0117 pusiausvyra netur\u0117t\u0173 priklausyti nuo to, kas vyksta i\u0161or\u0117je. Aplinkyb\u0117s neturi reik\u0161m\u0117s. Svarbi tik m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117s b\u016bsena. Meditacija sanskrito kalba rei\u0161kia i\u0161silaisvinim\u0105 nuo vertinimo. Laisv\u0119 nuo bet kokio lyginimo(si). Laisv\u0119 nuo bet kokio prisitaikymo. Kai nebandome tapti kuo nors kitu, nebandome keisti to, kas yra. Pakilti vir\u0161 fizinio pasaulio kan\u010dios galima tik visi\u0161kai j\u0105 pri\u0117mus. Su ja susitaikius. Kad ji tapt\u0173 m\u016bs\u0173 dalimi, o ne mes b\u016btume jos dalimi. Kaip gi gyventi, kad s\u0105mon\u0117 nebesiprie\u0161int\u0173 savo turiniui? Kad \u0161irdyje nebelikt\u0173 smulkmeni\u0161k\u0173 tro\u0161kim\u0173?<\/p>\n
S\u0105mon\u0117 turi visi\u0161kai pasikeisti. \u017dmogus, \u012fprat\u0119s \u017ei\u016br\u0117ti \u012f i\u0161or\u0117s pasaul\u012f, turi atsigr\u0119\u017eti \u012f vidin\u012f. \u0160iam pasikeitimui tik valios ir pastang\u0173 neu\u017etenka. Dar reikia nuolankumo. Priimti tikrov\u0119 toki\u0105, kokia ji yra. Kristaus, atv\u0117rusio savo \u0161ird\u012f, paveikslas gyvai perteikia atsiv\u0117rimo pasaulio skausmui id\u0117j\u0105. Turime b\u016bti atviri VISKAM, jeigu norime i\u0161likti atviri gyvyb\u0117s \u0161altiniui. Nerei\u0161kia, kad turime tapti mazochistais, siekti kan\u010dios. Bet kai anks\u010diau ar v\u0117liau ji ateina, galime priimti tikrov\u0119 toki\u0105, KOKIA JI YRA, u\u017euot siek\u0119 kitokios tikrov\u0117s. Havajie\u010diai nuo seno tiki, jog ties\u0105 pa\u017e\u012fstame \u0161irdimi. \u0160irdis irgi savaip nuovoki – ne ma\u017eiau u\u017e smegenis. Egiptie\u010diai tik\u0117jo, kad \u017emogaus i\u0161mintis gl\u016bdi ne smegenyse, o \u0161irdyje. Manyta, jog \u0161irdis yra sielos ir asmenyb\u0117s a\u0161is. B\u016btent per \u0161ird\u012f sklido dievi\u0161koji \u017einia, rod\u017eiusi senov\u0117s egiptie\u010diams j\u0173 tikr\u0105j\u012f keli\u0105. \u0160iame papiruse vaizduojamas “\u0161idies sv\u0117rimas”. Tik\u0117ta, kad \u012f pomirtin\u012f gyvenim\u0105 dera \u017eengti lengva \u0161irdimi, nes tai – doro gyvenimo \u012frodymas. Visuotin\u0117 archetipin\u0117 b\u016bsena, kuri\u0105 \u017emon\u0117s patiria veriantis \u0161ird\u017eiai, – tai asmenin\u0117s ir Visatos energijos susiliejimo poj\u016btis. Kai leid\u017eiame sau justi \u0161i\u0105 meil\u0119, ja tapti, kai vidin\u012f savo pasaul\u012f sujungiame su i\u0161oriniu, viskas tampa viena.<\/p>\n
Kaip i\u0161girsti sfer\u0173 skambes\u012f? Kaip atsiveria \u0161irdis? \u0160ri Ramana Mahar\u0161is sak\u0117: “Dievas gyvena tavyje, tavo vardu, ir nereikia nieko daryti, kad patirtum Dievo realizacij\u0105 ar savirealizacij\u0105. Tai tikroji, prigimtin\u0117 tavo b\u016bsena. Tiesiog nustok ie\u0161koti, sutelk d\u0117mes\u012f \u012f vid\u0173 ir atiduok savo prot\u0105 savas\u010diai, \u0161vie\u010dian\u010diai i\u0161 tavo esyb\u0117s gelmi\u0173. Tiesiausias ir tiesioginis kelias \u012f \u0161i\u0105 patirt\u012f, yra savistaba.” Kai medituodami stebime vidinius poj\u016b\u010dius, vidin\u0119 savo gyvast\u012f, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 stebime kait\u0105. \u0160i poky\u010di\u0173 j\u0117ga sukyla ir atsl\u016bgsta energijai kei\u010diant pavidal\u0105. Asmens i\u0161sivystimo ar nu\u0161vitimo lyg\u012f parodo jo geb\u0117jimas prisitaikyti prie kiekvienos akimirkos, kitaip sakant, nuolat kintant\u012f \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 aplinkybi\u0173, skausmo ir malonum\u0173 sraut\u0105 versti \u012f palaim\u0105. “Karo ir taikos” autorius Levas Tolstojus ra\u0161\u0117: “visi nor\u0117t\u0173 pakeisti pasaul\u012f, ta\u010diau niekas nenori pasikeisti pats.” Pasak Darvino, svarbiausia savyb\u0117, kurios reikia r\u016b\u0161iai i\u0161likti, – ne j\u0117ga ir ne intelektas, o sugeb\u0117jimas prisitaikyti prie poky\u010di\u0173. Turime tapti pristaikymo meistrais.<\/p>\n
Pana\u0161iai budizmo tradicijoje mokoma apie “anik\u0105”: viskas sukyla ir atsl\u016bgsta, kei\u010diasi. Nuolatos kinta. Kan\u010dia egiztuoja tik d\u0117l to, kad prisiri\u0161ame prie tam tikros formos. Kai \u017emogus susivienija su savo stebin\u010diaja esybe ir ima suvokti anik\u0105, \u0161ird\u012f u\u017elieja palaima. \u012evairi\u0173 laik\u0173 \u0161ventieji, i\u0161min\u010diai ir jogai vienodai nusako \u0161vent\u0105j\u0105 s\u0105jung\u0105, sudarom\u0105 \u0161irdyje. Ir \u0160v. Kry\u017eiaus Tomo ra\u0161tuose, ir Rumio eil\u0117se, ir indi\u0161kame tantros mokyme skirtingais b\u016bdais bandoma i\u0161reik\u0161ti sunkiai ap\u010diuopiam\u0105 \u0161irdies sl\u0117pin\u012f. \u0160irdyje susijungia \u0160iva ir \u0160akti. Vyri\u0161kumas skerbiasi \u012f gyvyb\u0117s suk\u016br\u012f, o moteri\u0161kumas atsiduoda poky\u010diams. Suvokdami ir bes\u0105lygi\u0161kai priimdami visa, kas yra. Kad atvertume \u0161ird\u012f, turime atsiverti poky\u010diams. Gyventi i\u0161 pa\u017ei\u016bros tvirt\u0173 form\u0173 pasaulyje, suktis jo \u0161okyje, pasinerti \u012f j\u012f, gyventi visa esybe, myl\u0117ti visa \u0161irdimi, ir kartu \u017einoti, kad tai laikina ir gal\u0173 gale visos formos i\u0161nyksta ir kinta. Palaima yra energija, sklindanti i\u0161 ramyb\u0117s. Ji atsiranda pa\u0161alinus vis\u0105 s\u0105mon\u0117s turin\u012f. I\u0161 ramyb\u0117s gimstan\u010dios palaimos energijos turinys ir YRA s\u0105mon\u0117. Naujoji \u0161irdies s\u0105mon\u0117. S\u0105mon\u0117, susivienijusi su VISKUO, kas YRA.<\/p>\n
\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Video transkripcija 4 dalis: U\u017e m\u0105stymo rib\u0173 Gyvenimas, laisv\u0117 ir laim\u0117s siekimas. Gyvename laim\u0117s ie\u0161kodami i\u0161or\u0117je, tarsi laim\u0117 b\u016bt\u0173 koks daiktas. Tapome savo to\u0161kim\u0173 ir geism\u0173 vergais. Laim\u0117s ne\u012fmanoma rasti ar nusipirkti kaip pigaus kostiumo. Tai Maja, iliuzija, begalinis form\u0173 \u017eaismas. Budizmo mokyme Samsara, t.y. nesibaigintis kan\u010dios ratas, i\u0161lieka d\u0117l to, kad trok\u0161tame malonumo ir […]<\/p>\n","protected":false},"featured_media":14239,"menu_order":0,"template":"","transcript-language":[61],"class_list":["post-9502","awaken-transcript","type-awaken-transcript","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","transcript-language-lithuanian-transcriptions"],"acf":[],"taxonomy_info":{"transcript-language":[{"value":61,"label":"Lithuanian"}]},"featured_image_src_large":["https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-content\/uploads\/sites\/39\/2020\/06\/Beyond-Thinking.jpg",568,568,false],"author_info":[],"comment_info":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/awaken-transcript\/9502","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/awaken-transcript"}],"about":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/awaken-transcript"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14239"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9502"}],"wp:term":[{"taxonomy":"transcript-language","embeddable":true,"href":"https:\/\/awakentheworld.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/transcript-language?post=9502"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}