Inner Worlds Outer Worlds, part 4 – “Beyond Thinking”
Budistinėje tradicijoje šią nesibaigiantį kančios ratą, Samsarą, palaiko troškimas malonumų ir nenoras kentėti. Freudas tai vadino “malonumo principu”. Viskas, ką darome, yra bandymas sukurti malonumą, įgyti tai, ko norime, arba atstumti tai, kas nemalonu ir ko nenorime. Tai daro net paprasčiausias organizmas, kaip kad paramecijai – tai vadinama reakcija į dirgiklį. Skirtingai nei paramecijai, žmonės turi daugiau pasirinkimo. Mes galime mąstyti, ir tame slypi problemos esmė. Mąstymas apie tai, ko norime, tapo nekontroliuojamas. Šiuolaikinės visuomenės dilema yra ta, kad mes siekiame suprasti pasaulį ne per archajišką vidinės sąmonės prizmę, o kiekybiškai ir kokybiškai vertindami tai, ką suvokiame kaip išorinį pasaulį, naudodamiesi moksliniais metodais ir mąstymu. Nauja sąmonė, kylanti iš širdies, peržengianti mąstymą, yra įmanoma.
Mąstymas paskatino tik daugiau mąstymo ir daugiau klausimų. Siekiame pažinti vidines jėgas, kurios kuria pasaulį ir valdo jo eigą. Tačiau šią esmę suvokiame kaip esančią už savęs, o ne kaip gyvą daiktą, glūdintį mūsų pačių prigimtyje. Garsusis psichiatras Carlas Jungas yra pasakęs: “Kas ieškojo lauke, sapnavo, kas ieškojo viduje, pabudo.” Nėra blogai trokšti prabusti, būti laimingam. Blogai yra ieškoti laimės anapus, kai ją galima rasti tik viduje.
